Pramonė ir oras

Projekto tikslas - dalytis žiniomis ir gerąja praktika tarp reguliavimo specialistų, rengti gaires ir mokymo medžiagą, padedančią veiksmingai įgyvendinti Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą (PITD). Konkretūs projekto rezultatai per ateinančius ketverius metus (2021-2024 m.) bus šie:

Intensyvūs vieši debatai dėl skalūnų dujų pramonės atkreipė dėmesį į visą sausumos naftos ir dujų pramonę, jos reguliavimą ir geriausią pramonės praktiką. ES reguliavimo sistemą neseniai įvertino Europos Komisija (EK), kuri paskelbė "Rekomendaciją" dėl būtiniausių angliavandenilių (įskaitant skalūnų dujas) gavybos naudojant hidraulinį ardymą principų, kurios įgyvendinimą ketinama peržiūrėti 2015 m. rugpjūčio mėn. Tačiau šiame darbe nebuvo nagrinėjama esama sausumos naftos ir dujų pramonės praktika.

Duomenų apie nelaimingus atsitikimus darbe rinkimas ir analizė yra būtini siekiant užkirsti kelią naujiems nelaimingiems atsitikimams. Inspektoriai turi turėti nelaimingų atsitikimų iliustracijas, kad suprastų, kas iš tiesų įvyko ir kokių priemonių buvo imtasi tokiose situacijose.

Šio projekto tikslas - parengti ataskaitą apie tai, kaip atsižvelgiama į poveikį žmonių sveikatai įvairiuose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) direktyvos leidimų išdavimo etapuose. Įvertinus dabartinius skirtingus valstybių narių požiūrius į šį klausimą, parengtas gerosios praktikos vadovas. Šis vadovas padės valstybėms narėms, nustatydamas bendrus principus ir procedūras, į kuriuos jos gali atsižvelgti įgyvendindamos TIPK direktyvą. TIPK direktyvoje labiau nei kituose ankstesniuose teisės aktuose akcentuojama žmonių sveikatos apsauga taikant aplinkosaugos reglamentavimą. Vykdant projektą nustatyta, kad daugumoje Europos valstybių narių (VN) atsakomybė už sveikatos apsaugą ir aplinkos apsaugą tenka ne tai pačiai institucijai. Todėl TIPK įgyvendinimas yra sudėtingas ir reikalauja didelio bendradarbiavimo.

Ši ataskaita parengta remiantis 2004 m. spalio - 2005 m. birželio mėn. vykusiuose susitikimuose aptartais klausimyno rezultatais. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta ekonomikai, gamybos procesams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tikrinimo procedūroms. Ataskaita yra sumanyta kaip priemonė, skirta valstybinėms institucijoms, vykdančioms kontrolę ir stebėseną rauginimo pramonėje. Šiuo tikslu joje apibendrinta kelių Europos odų ir rauginimo pramonės sričių patirtis.

Pagrindinis šio IMPEL projekto tikslas - IMPEL nariams ir veiklos institucijoms, atsakingoms už GPGBID sklaidą ir GPGB įgyvendinimą valstybėse narėse, keistis informacija apie realų GPGBID naudojimą ir GPGB įgyvendinimą.

Šio projekto tikslas - ekspertams ir (arba) inspektoriams keistis informacija apie LOJ direktyvos įgyvendinimą. IMPEL seminaro metu dalyviams buvo pateikta informacija apie LOJ reglamentavimą direktyvoje ir kai kuriuose nacionaliniuose teisės aktuose. Daugiausia dėmesio buvo skiriama parengtų atvejų analizių aptarimui mažose darbo grupėse, kurių kiekvieną sudarė nuo 8 iki 16 narių. Pagrindiniai rezultatai buvo šie:

Šio su prekyba apyvartiniais taršos leidimais susijusio darbo (I-III etapas) tikslas buvo sutelkti įvairias reguliavimo institucijas ir įstaigas, dalyvaujančias įgyvendinant sistemą, ir suprasti visus požiūrių skirtumus bei galimą jų poveikį sistemos veikimui. Jei įmanoma, tai turėtų padėti suderinti veiklos praktiką ir taip suvienodinti sistemos veikimą.

Cemento gamybos procesas yra sudėtinga pramoninė veikla, galinti daryti didelį poveikį aplinkai. Skirtinga patirtis ir žinios parodė, kad vien tik kaminų išmetamų teršalų stebėsena negali būti veiksminga kontrolės strategija; svarbu įgyvendinti integruotus kontrolės veiksmus, kuriais atsižvelgiama į gamybos procesą ir taikomas technologijas, nes stabilus ir kontroliuojamas proceso vykdymas yra pirmoji atitikties užtikrinimo garantija.

IMPEL vykdė keletą su energijos vartojimo efektyvumu susijusių projektų. Energijos vartojimo efektyvumas išduodant leidimus ir atliekant patikrinimus (2010-2012 m.) Energetika yra prioritetinis Europos Sąjungos klausimas. ES klimato kaitos ir energetikos pakete numatyta iki 2020 m. 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Nuo 2002-2003 m. Suomijos vadovaujamo IMPEL projekto, skirto energijos vartojimo efektyvumui, dabartinis įvertinimas parodė, kad leidimų išdavimo ir priežiūros procedūrose į energijos vartojimo efektyvumo klausimus atsižvelgta tik nežymiai. Projekte nustatyti 7 pagrindiniai su energijos vartojimo efektyvumu susiję uždaviniai:

Pastaraisiais metais ES valstybės narės įgyvendino Oro kokybės direktyvą ir jos antrines direktyvas. 2007 m. įgyvendinant ankstesnį IMPEL projektą (pagrindinis partneris - Austrija), remiantis kai kuriose valstybėse narėse atlikta apklausa, buvo galima keistis patirtimi apie įrenginių licencijavimą aplinkos oro užterštumo zonose. 2009 m. atlikus ribotos apimties tyrimą paaiškėjo, kad skirtingose IMPEL valstybėse narėse direktyvos praktiškai įgyvendinamos skirtingai. Šių šalių ekspertų kontaktai patvirtino skirtumus, dėl kurių skiriasi oro kokybės valdymo veikla, susijusi su leidimų išdavimu ir vykdymo užtikrinimu pramonės, transporto ir laivybos sektoriuose. Tačiau apie šią skirtingą veiklą ir jos poveikį pačiai oro kokybei žinoma nedaug. Žinoma, žinome, kad aplinkos oro kokybei įtakos turi ir eismas bei laivyba. Tačiau šis projektas apsiribojo pramonės išmetamais teršalais, atsižvelgiant į pagrindinį IMPEL tikslą ir ribotą turimą laiką bei išteklius.

TIPK direktyva 2008/1/EB (dabar IED 2010/75/ES) ir Vandens pagrindų direktyva 2000/60/EB yra du plačiausio masto ES aplinkos teisės aktai. Jos valstybėms narėms sukėlė daug iššūkių. Įrenginiai, kurių veiklą reglamentuoja TIPK direktyva, gali daryti poveikį vandens aplinkai, pavyzdžiui, tiesiogiai ar netiesiogiai išleisdami teršalus, imdami vandenį ir pan. TIPK reikalaujama, kad įrenginiai būtų eksploatuojami pagal leidimuose nustatytas sąlygas, atitinkančias geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB). Taip pat reikalaujama, kad jie laikytųsi ES teisės aktuose nustatytų aplinkos kokybės standartų, įskaitant ES vandens teisės aktuose nustatytus standartus. Tačiau šių dviejų įpareigojimų grupių santykis dažnai nėra paprastas.

Šio projekto tikslas - organizuoti keitimąsi informacija apie geriausią IED 23 straipsnio ir kitų su inspekcijomis susijusių straipsnių įgyvendinimo praktiką. Atsižvelgiant į IMPEL jau parengtas inspektavimo planavimo ir rizikos vertinimo gaires bei IED reikalavimus, buvo parengta interaktyvi IED inspektavimo gairių knyga.

2011 m. sausio 6 d. įsigaliojo Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva, kurios 80 straipsnio 1 dalyje išvardytos nuostatos į nacionalinę teisę turi būti perkeltos per dvejus metus. Pagal IED gali būti, kad daugelyje pramonės sektorių reikės peržiūrėti galiojančius leidimus, kad būtų laikomasi atitinkamame GPGBID pateiktų GPGB išvadų reikalavimų (3 straipsnio 11 ir 12 dalys). Pagal galiojančias direktyvas valstybės narės įgyvendina įvairias sistemas, skirtas įrenginiuose vykstantiems pokyčiams spręsti. Šie pakeitimai leidimuose daromi įvairiais būdais ir formomis, įskaitant suderintus leidimų pakeitimus, leidimų pakeitimus, techninius leidimų pakeitimus ir pan. IED 20 straipsnyje aptariami operatorių atliekami įrenginių pakeitimai, o 63 straipsnyje - esamų įrenginių esminiai pakeitimai. Dėl šių nuostatų valstybėms narėms reikės naujo požiūrio į tai, kaip nuspręsti, ar reikia atlikti išsamią Leidimo peržiūrą, ar taikyti neformalesnę pakeitimų patvirtinimo sistemą.

2009 m. buvo vykdoma TIPK leidimų išdavimo ir tikrinimo kiaulių auginimo įrenginiams IMPEL šalyse narėse palyginimo programa (I etapas). Projekte daugiausia dėmesio skirta penkiems pagrindiniams klausimams: mėšlo laikymui, mėšlo paskleidimui, gyvulių laikymo sistemai, oro taršos mažinimo sistemoms ir kvapų vertinimui. 2009 m. projekto tikslas buvo mokytis vieniems iš kitų, keistis patirtimi ir nustatyti gerąją praktiką.

Aplinkosauginių patikrinimų cikle (EIC) žingsnis po žingsnio aprašoma, kaip turėtų būti planuojami aplinkosauginiai patikrinimai ir į ką reikėtų atsižvelgti atliekant patikrinimus. IMPEL taip pat naudoja EIC kaip sistemą, prie kurios galima prijungti kitas IMPEL tikrinimo iniciatyvas, kad sukurtos priemonės būtų geriau suderintos. Nors Europoje sukaupta daug patirties aplinkosaugos leidimų išdavimo srityje, pati procedūra niekada nebuvo aprašyta žingsnis po žingsnio gairėse. Todėl aplinkosaugos leidimų išdavimo procedūros nėra vienodos, nėra gairių naujiems leidimus išduodantiems pareigūnams, o IMPEL leidimų išdavimo iniciatyvos mažiau siejasi tarpusavyje.

Pagrindinė ataskaita Europos teisėje pradėta taikyti tik prieš kelerius metus. Nepaisant to, kai kurios valstybės narės jau turi sukaupusios nemažai patirties, susijusios su dirvožemio tyrimais, ir kai kuriais atvejais turi nusistovėjusią tvarką, pagrįstą dešimtmečiais kaupta praktine patirtimi. IED bazinės ataskaitos tikslas - visų pirma įvertinti dirvožemio kokybę, kai pradedamas atnaujinti leidimas vykdyti pramoninę veiklą, kad būtų nustatyta pradinė būklė. Tikslas - suteikti palyginimo pagrindą galutinai nutraukus veiklą, kad būtų galima objektyviai taikyti principą "teršėjas moka".

Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos 2010/75/ES (IED) 15 straipsnio 4 ir 5 dalys leidžia IMPEL narėms nustatyti, kad tam tikromis aplinkybėmis leidime gali būti nustatyta ne tokia griežta išmetamųjų teršalų ribinė vertė (ELV) kaip GPGB-AEL. Valstybės narės rengia savo įgyvendinimo pasiūlymus, kuriuos vėliau peržiūrės Komisija. Komisija nepaskelbė gairių, kaip turėtų būti atliekamas toks nustatymas. Dėl to įvairiose IMPEL šalyse narėse gali būti skirtingai interpretuojama. Šiuo projektu bus siekiama nustatyti gerąją praktiką ir padėti IMPEL reguliavimo institucijoms parengti nuoseklesnį požiūrį į IED leidžiančias nukrypti nuostatas.

2011 m. sausio 6 d. įsigaliojo Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva (PITD), kurios 80 straipsnio 1 dalyje išvardytos nuostatos turėjo būti perkeltos į nacionalinę teisę per dvejus metus. IED nustatyti nauji pramonės įrenginių tikrinimo reikalavimai, aprašyti direktyvos 23 straipsnyje. Įpareigojimai dėl įprastų aplinkosauginių patikrinimų yra naujas iššūkis ES valstybėms narėms. IMPEL, vykdydama projektą IMPEL easyTools, jau sukūrė integruotą rizikos vertinimo metodą (IRAM), kaip priemonę, padedančią valstybėms narėms vykdyti IED 23 straipsnio reikalavimus. Sukūrus Integruotą rizikos vertinimo metodą (IRAM) ir su juo susijusią IT priemonę, tapo aišku, kad rizikos vertinimo priemonė turėtų būti naudojama ne tik IED patikrinimams, bet ir patikrinimams pagal Seveso direktyvą ir RMCEI.

Direktyvoje dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (IED) daug nuorodų į pavojingas medžiagas ir jų keliamą riziką. Todėl verta ištirti: ar REACH reglamente nustatyti reikalavimai ir (arba) prievolės gali būti naudingi išduodant leidimus ir atliekant patikrinimus; kokius REACH reglamento registracijos, paraiškų autorizacijai gauti formatų pakeitimus būtų galima padaryti, kad jie būtų dar labiau suderinami ir suteiktų pridėtinės vertės IED leidimų išdavimo ir tikrinimo srityje, kokias pasekmes (įskaitant teigiamą poveikį) REACH reikalavimai turi leidimų išdavimo ir tikrinimo veiklai ir kaip pagerinti šių dviejų teisės aktų sinergiją ir papildomumą.

2011 m. sausio 6 d. pradėta taikyti Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva (IED). Kaip nurodyta 80 straipsnio 1 dalyje, jos nuostatos į nacionalinę teisę turi būti perkeltos per dvejus metus. Direktyvos 23 straipsnyje teigiama, kad IED nustatyti nauji pramonės įrenginių tikrinimo reikalavimai.

2021 m. rugsėjo 28 d. ir spalio 11 d. įvyko internetiniai seminarai apie operatorių savikontrolę, kuriuos organizavo IED įgyvendinimo projektas IMPEL. Seminarai buvo skirti Operatoriaus savikontrolės, į orą išmetamų teršalų, nuolatinių ir nenuolatinių, klausimams, daugiausia dėmesio skirta Operatoriaus savikontrolės ir jos ataskaitų, kurias teikia Operatoriai (įpareigotieji subjektai), patikimumui.