Vanduo ir žemė

Užterštų teritorijų tvarkymas yra procesas, kuris valstybėse narėse vyksta skirtingu greičiu. Tai iš dalies lemia skirtingi teisės aktai, kurie reiškia skirtingas apibrėžtis, pavyzdžiui, "potencialiai užterštos teritorijos", "užterštos teritorijos", "išvalytos teritorijos". Dėl šios priežasties Europos Komisija ir JTC kartu su EAA-EIONET tinklu pradėjo iniciatyvą, kuria siekiama rasti bendras apibrėžtis ir 2018 m. valstybėse narėse surengė apklausą (https://ec.europa.eu/jrc/en/publication/statuslocal-soil-contamination-europe-revision-indicator-progress-management-contaminated-sites), kurios rezultatas - 6 teritorijų statusų apibrėžtys.

Požeminis vanduo yra ir išlieka vertingas aplinkos ir įvairios žmogaus veiklos išteklius. Šiems ištekliams daromas aplinkos ir antropogeninis spaudimas, be kita ko, apima klimato kaitą (sausros, potvyniai ir kt.), (perteklinį) vandens išgavimą ir taršą (taškinę ir išsklaidytą). Pakartotinis vandens naudojimas, vandens buferizacija ir infiltracija - tai tik kelios iš galimų priemonių, kuriomis galima sumažinti gėlo požeminio vandens poreikį ir papildyti jo atsargas. Nepaisant to, požeminio vandens gręžimas ir gavyba ir toliau bus reikalingi įvairiems tikslams. Požeminio vandens trūkumas nebėra tik sausringų ar Viduržemio jūros regiono šalių problema. Pastarieji užsitęsę sausros laikotarpiai ne kartą aiškiai parodė, kad požeminio vandens ištekliai turi būti kruopščiai valdomi (tiek gavyba, tiek papildymas) visose Europos valstybėse narėse ir šalyse.

Jau daugelį metų kelios mokslinių tyrimų įstaigos vykdo banginių stebėjimą, naudodamos didelius laivus ir keltus kaip stebėjimo platformą. Du pagrindiniai Europos tinklai yra ISPRA vadovaujamas FLT MED tinklas ir ORCA vadovaujamas Atlanto vandenyno tinklas (kuris kasmet skelbia "Europos banginių būklę"). Tinklai plečiami ir pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse (pvz., Tunise ir Maroke). Labai svarbu, kad visi įvairių mokslinių tyrimų įstaigų grupių vadovai susitiktų ir stiprintų bendradarbiavimą, geriausią praktiką, tobulintų bendrą mokslinių tyrimų ir stebėsenos protokolą bei plėstų tyrimų aprėptį.

Straipsnis. Vandens pagrindų direktyvos (VPD) 4 str., be kita ko, įpareigoja valstybes nares apsaugoti, pagerinti ir atkurti visus požeminio vandens telkinius, kad iki 2015 m. gruodžio mėn. būtų pasiekta gera požeminio vandens būklė, ir įgyvendinti priemones, būtinas bet kokiai reikšmingai ir ilgalaikei teršalų koncentracijos didėjimo tendencijai pakeisti. Tačiau iš tikrųjų 2015 m. 25 proc. požeminio vandens telkinių ES (ir, pavyzdžiui, 36 proc. Vokietijoje) cheminė būklė buvo bloga, daugiausia dėl taršos nitratais ir pesticidais iš žemės ūkio. Be to, remiantis EAA 2018 m. ataskaita, bendras požeminio vandens telkinių plotas, kuriame nustatyta taršos didėjimo tendencija, tebėra beveik dvigubai didesnis už plotą, kuriame tendencija yra atvirkštinė (9,9 proc. ploto, palyginti su 5,9 proc. ploto).

Projektu (SWETE-Safeguarding the Water Environment Throughout Europe, I-V etapai) siekiama sukurti bendrą supratimą apie mūsų reguliavimo metodus, sukurti ekspertų tinklus ir bendrus išteklius, kad būtų padidintas techninis atsparumas vandens aplinkos srityje (ypač įgyvendinant Vandens pagrindų direktyvą (VPD). SWETE VII etape ir 2021 m. tvaraus žemės paskleidimo projekte daugiausia dėmesio skiriama dirvožemių gebėjimo priimti teršalus iš žemės paskleidimo veiklos tyrimams.

Šio darbo paketo tikslas - padėti valstybėms narėms pereiti prie žiedinės ekonomikos vandens ciklo srityje. Dalijantis gerąja miesto, pramonės ir maisto gamybos vandentvarkos patirtimi, susijusia su vandens naudojimu ir pakartotiniu naudojimu (išvalytų nuotekų naudojimas kaip alternatyvaus vandens šaltinio), siekiama nustatyti ir patobulinti sprendimus, susijusius su vandens naudojimo efektyvumu (atsižvelgiant tiek į kokybės, tiek į kiekybės aspektus), kurie gali prisidėti prie nulinės taršos sprendimų.

Tarybos išvadose dėl kovos su nusikaltimais aplinkai (2016 m. gruodžio 8 d.) pripažįstamas IMPEL vaidmuo kovojant su nusikaltimais aplinkai, tačiau bendra "nusikaltimų vandeniui" apibrėžtis yra sudėtingas uždavinys. Be to, su vandeniu susiję nusikaltimai dažnai perkoduojami į kitus nusikaltimus - pavyzdžiui, sukčiavimą, korupciją, prekybą žmonėmis, dokumentų klastojimą, terorizmą - nes nėra sisteminio analitinio požiūrio. Tokios veiklos pobūdis ir mastas vis dar palyginti nežinomi. Atsižvelgiant į tai, šiuo pasiūlymu siekiama pagilinti žinias apie nusikaltimus, susijusius su vandeniu, įtraukiant IMPEL bendruomenę į projektą, kurio tikslas - rinkti ir dalytis informacija apie šią temą, jos buvimą, suvokimą ir valdymą kompetentingose institucijose.

Projekto tikslas - sukurti pagrindą savarankiškos tarpusavio vertinimo veiklos plėtrai nacionaliniuose aplinkosaugos institucijų ir agentūrų tinkluose. Jis gali būti naudojamas kaip priemonė, skirta pagerinti savo veiklą, pasitelkiant dialogą, bendrą konfrontaciją ir dalijimąsi gerąja patirtimi tarp tam pačiam tinklui priklausančių kolegų.

Kasybos veikla visada buvo žaliavų šaltinis žmogui, tačiau kartu ji sukėlė daug aplinkosaugos problemų. Didžiuliai gavybos atliekų kiekiai, dažnai apleisti, yra taršos šaltiniai ir geotechninio bei hidrogeologinio nestabilumo zonos. Šiuo metu, po daugybės nelaimingų atsitikimų, susijusių su kasybos veikla, Europos Komisija priėmė Direktyvą 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo (vadinamąją Kasybos direktyvą), kuria iš dalies pakeista Direktyva 2004/35/EB.

Europos Komisija paprašė IMPEL išplėsti ir pritaikyti savo reguliavimo gebėjimus Vandens ir žemės ekspertų grupėje. Veiksmingas vandens ir žemės išteklių (tiek kokybės, tiek kiekybės) valdymas priklauso nuo gero išankstinio planavimo ir įgyvendinimo, grindžiamo duomenimis, informacija ir profesiniu vertinimu. Labai svarbu, kad kiekvienos valstybės narės ekonominis augimas remtų planuojamą tvarią vandens ir žemės išteklių apsaugą ir naudojimą. Be to, Europos Komisijos skatinama EKA iniciatyva kelia naujų iššūkių, ypač 5 punkte (Parengti rekomendacinį (-ius) dokumentą (-us) dėl gerosios praktikos užtikrinant aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi kaimo vietovėse (žemės ir vandens atžvilgiu)), kuriuos reikia išnagrinėti, aptarti ir rasti pasiūlymų, kaip įgyvendinti ambicingą IMPEL tolesnės raidos perspektyvą.

Daugelis ES upių, ežerų ir upelių toli gražu neatitinka geros vandens būklės, kurią pagal ES Vandens pagrindų direktyvą turėjo pasiekti iki 2015 m. gruodžio mėn. arba ne vėliau kaip iki 2027 m. Pavyzdžiui, Vokietijoje tik 10 proc. upių ir upelių yra geros ekologinės ir cheminės būklės dėl nuotekų, žemės ūkio trąšų ir pesticidų taršos, intensyvaus kanalizavimo, užtvėrimo hidroelektrinių užtvankų užtvaromis, taip pat dėl miestų plėtros ir grunto sandarinimo baseinuose. Siekiant sumažinti ir pakeisti šį poveikį vandens būklei, būtina jį kompleksiškai įvertinti ir kruopščiai nustatyti būtinų priemonių prioritetus.

Europos Komisija nustatė, kad ši projekto sritis yra IMPEL prioritetinė. Ji pabrėžė, kad vandens pagrindų direktyvos (išsklaidyta tarša ir neteisėtas vandens paėmimas) ir Nitratų direktyvos reikalavimų laikymosi lygis yra žemas ir kad nustatytas atotrūkis tarp "aplinkosaugos" ir "žemės ūkio" inspekcijų. Todėl jie pageidavo, kad būtų stiprinamas įvairių reguliavimo agentūrų bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti aukštesnį reikalavimų laikymosi lygį žemės ūkio sektoriuje, keistis aktualia informacija ir dabartine geriausia praktika, susijusia su pasklidąja tarša ir nitratų kontrole.

Konkurencingos žemės ūkio gamybos ir vandens ekosistemų apsaugos pusiausvyra yra ES valstybių narių rūpestis įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir vandens pagrindų direktyvoje (VPD). Tvaraus pesticidų naudojimo užtikrinimo priemonės yra savanoriški agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimai, finansuojami pagal kaimo plėtros programas (KPP), ir minimalūs kompleksinės paramos reikalavimai bei pagrindinės priemonės pagal Vandens pagrindų direktyvą. Siekiant geros požeminių ir paviršinių vandenų būklės tikslų, Vandens pagrindų direktyvos 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikėtų peržiūrėti ir prireikus atnaujinti pesticidų naudojimo prevencijos ir kontrolės priemones ir įtraukti jas į upių baseinų valdymo planus. Reikėtų aprašyti nacionalinį reglamentavimą, kuriuo siekiama tikslų, ir šį pagrindinių pesticidų naudojimo prevencijos ir kontrolės priemonių teisinį pagrindą pagal Tausiojo pesticidų naudojimo direktyvą (2009/128/EB) nustatyti priemonių programoje, kurią valstybės narės baigia rengti 2015 m. gruodžio mėn. pagal VPD. Be to, pagal VPD turėtų būti parengtos rizika pagrįstos (operatyvinės) stebėsenos programos, kad būtų galima sekti priemonių poreikį siekiant sumažinti teršalų kiekį požeminiuose ir paviršiniuose vandenyse. Šias stebėsenos išlaidas valstybėse narėse įvairiu mastu padengia visuomenė ir pesticidų naudotojai. Vandens pagrindų direktyva įgyvendinama per pirmąjį valdymo ciklą, o valstybėse narėse yra įvairių įgyvendinimo spragų, kurios priklauso nuo išankstinių sąlygų ir nacionalinių problemų bei galimybių. IMPEL tinklas planuoja keistis planais ir strategijomis, kaip palengvinti tolesnį VPD įgyvendinimą nacionalinėje teisėje, kad būtų pasiekta suderinta pusiausvyra tarp privalomų ir savanoriškų priemonių ir suderintas principo "teršėjas moka" taikymas, kai reikia dalytis stebėsenos išlaidomis.

Žemės ūkio tarša nitratais yra labai svarbi sritis, kurioje IMPEL turi dirbti, nes nepakankamai laikomasi Vandens pagrindų direktyvos ir Nitratų direktyvos reikalavimų. 2013 m. buvo sėkmingai įgyvendintas projektas, skirtas žemės ūkio ir aplinkos apsaugos inspektorių tinklams išsklaidytos taršos ir Nitratų direktyvos srityje sukurti. Buvo surengti du praktiniai vizitai, kurių metu nagrinėtos dvi pagrindinės teminės sritys. Projekto dalyviai nurodė, kad jie norėtų tęsti darbą šioje srityje rengdami daugiau mainų vizitų ir parengdami rekomendacinį dokumentą, kuriame būtų dalijamasi šioje srityje nustatyta gerąja praktika, padedančia ją įgyvendinti.

Per didelis vandens suvartojimas pasitaiko ne tik drėkinimui, bet net ir pramoninėms bei civilinėms reikmėms ir gali kai kuriais atvejais sukelti dramatišką dirvožemio nusėdimo poveikį. Tipiški neteisėto vandens ėmimo atvejai yra tada, kai šuliniai eksploatuojami neturint leidimo arba kai vanduo iš upių ar kanalų pumpuojamas be leidimo. Žemės stebėjimas, ypač nuotolinis stebėjimas iš palydovų, gali būti gerai žinomi metodai, kaip stebėti vandens gavybą. Neteisėto vandens ėmimo nustatymas yra dar vienas žingsnis į priekį ir yra įmanomas tik tuo atveju, jei leidimai bus tinkamai organizuojami GIS. Pirmiausia EO metodus, skirtus vandens paėmimo stebėsenai, galima apibendrinti taip:

IMPEL organizuoja 2015 m. dirvožemio konferenciją, kurios tikslas - dalytis patirtimi ir padėti specialistams ES lygmeniu įgyvendinti geriausią dirvožemio apsaugos praktiką. Šių metų kontekstas - tai Jungtinių Tautų paskelbti Tarptautiniai dirvožemio metai ir apskritai galimybė plėtoti informuotumo didinimo iniciatyvas, susijusias su šio gyvybiškai svarbaus aplinkos elemento apsauga.