Praktinės gairės dėl finansinio atidėjinio aplinkosaugos įsipareigojimams

3.3.1. TURIMI IŠTEKLIAI

Kai kurie paskelbti šaltiniai yra skirti nenumatytiems įsipareigojimams apskaičiuoti. Toliau pateikiama IMPEL projekto metu nustatytų internetinių išteklių santrauka.  Nyderlandų, Airijos ir Ispanijos metodų platesnio taikymo galimybių įvertinimas (IMPEL 2017/22 ataskaita, atnaujinta 2018 m.) pateikiamas adresu https://www.impel.eu/projects/financial-provision-what-works-when/.

Ispanija, Mora Modelis

Pagal atsakomybės už aplinkos apsaugą įstatymą Ispanijoje ūkio subjektams taikomas teisinis reikalavimas atlikti rizikos vertinimą, siekiant nustatyti veiklos rizikos scenarijus, įvertinti šiuos scenarijus pagal pasireiškimo tikimybę ir žalos aplinkai indeksą, o tada pasirinkti scenarijų, kuris atitinka 95 % rizikos.

Ekologinio perėjimo ir demografinių iššūkių ministerija   (Ispanija) sukūrė  tris priemones (ARM-IDM-MORA), padedančias ūkio subjektams parengti rizikos aplinkai vertinimą ir apskaičiuoti privalomojo finansinio užstato dydį.

Modelo de Oferta de Responsabilidad Ambiental (MORA), 2014 apskaičiuojamos galimos žalos aplinkai atlyginimo išlaidos. MORA modelis yra tolesnė neprivaloma priemonė, skirta apskaičiuoti galimas žalos aplinkai ištaisymo išlaidas. Jam reikia informacijos apie žalos atsiradimo vietą, žalą sukėlusį veiksnį (pvz., kurą, gaisrą), paveiktų gamtos išteklių mastą (pvz., rūšių skaičių, dirvožemio ar vandens kiekį) ir žalos grįžtamumą. MORA modelyje pateikiami Ispanijos aplinkos duomenys, parenkamas geriausias žalos ištaisymo metodas (kurį galima koreguoti) ir pateikiamos žalos ištaisymo metodų vieneto įkainio sąnaudos. Atsižvelgiama į šiuos receptorius: vanduo (požeminis vanduo, upės, jūra), dirvožemis, rūšys ir buveinės. Didžiausias jos potencialas - kaip ex-ante metodikos, nors ji gali būti naudojama kaip pagalbinė priemonė atliekant vertinimus ex-post.

Rizikos aplinkai vertinimo (ARM) priemonė padeda ūkio subjektams rengti rizikos aplinkai vertinimus.

Įrankis "Žalos aplinkai indeksas" (IDM) leidžia veiklos vykdytojui įvertinti žalos aplinkai dydį pagal kiekvieną rizikos scenarijų, nustatytą atliekant rizikos aplinkai vertinimą. Tai leidžia palyginti skirtingus scenarijus ir pasirinkti atskaitos scenarijų, kuriuo remiantis apskaičiuojama privalomosios finansinės garantijos suma.

Pranešama, kad daugelis sektorių yra sukūrę elektronines savo pramonės šakos aplinkosauginės rizikos analizes, kurios susiejamos su MORA programa, automatiškai gaunant apskaičiuotas atkūrimo išlaidas pagal rizikos scenarijus, o tai labai naudinga rizikos valdymo tikslais.

Papildoma informacija ispanų kalba pateikiama šioje nuorodoje: Modelo de Oferta de Responsabilidad Ambiental (MORA), 2014. 

Anglų kalbos versiją apie priemones galima rasti adresu

https://servicio.mapama.gob.es/mora/login.action?request_locale=en.

Rekomendacijas anglų kalba dėl priemonių galima rasti šioje nuorodoje Įstatymo įgyvendinimo gairės. Taip pat galima rasti Brošūrą 

 

Airija

Airija taip pat parengė (Guidance on assessing and costing environmental liabilities’, skirtas dėl incidentų (t. y. nenumatytų įsipareigojimų) kylantiems galimiems įsipareigojimams apskaičiuoti.  Jį galima rasti šioje nuorodoje http://www.epa.ie/pubs/advice/licensee/fp/. Pirmasis žingsnis - standartinis rizikos vertinimas (remiantis Tarptautinės standartų organizacijos standartais), siekiant nustatyti, išanalizuoti ir įvertinti tikėtiną gydymo riziką. Gairėse pateikiami nebaigtiniai rizikos, kuri paprastai kyla pagal šias antraštes, sąrašai: kuro saugojimas; birių medžiagų (cheminių medžiagų, tirpiklių, pieno ir kt.) saugojimas ir tvarkymas; gamyba; atliekų tvarkymas; oro taršos mažinimas; nuotekų valymas; drenažas; sąvartynas; gaisras; oro sąlygos; eismas; paveldėjimas. Rizikos rūšys išdėstytos pagal svarbą, atsižvelgiant į jų tikimybės ir pasekmių balų sandaugą. Tada siūlomi rizikos mažinimo būdai, paskiriami rizikos valdytojai ir nurodomi įgyvendinimo terminai.

Antrasis etapas - tikėtino blogiausio scenarijaus nustatymas, kiekybinis įvertinimas ir išlaidų apskaičiavimas. Tai galimas įvykis, dėl kurio kyla didžiausia atsakomybė už aplinkos apsaugą (t. y. didžiausias pasekmių balas iš aukščiau pateiktų). Tikėtinas blogiausio atvejo scenarijus išsamiai aprašomas taip:

  • prarastų medžiagų tipai
  • prarastų medžiagų kiekis
  • susiję keliai
  • poveikio pobūdis ir mastas
  • reikalaujamos kontrolės ir atkūrimo priemonės
Nyderlandai

Nyderlandų modelis buvo sukurtas kaip priemonė, skirta kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už leidimų išdavimą Seveso bendrovėms ir I priedo 4  kategorijos IED bendrovėms (chemijos pramonė) Nyderlanduose, siekiant padėti nustatyti finansinio užstato, reikalingo žalos aplinkai ištaisymo išlaidoms padengti, dydį.   Olandų modelio vertimas į anglų kalbą pateikiamas II priede. 

4 skyriaus (kuriame pateikiamas metodas) vertimas į anglų kalbą pateiktas IMPEL 2017/22 ataskaitos, atnaujintos 2018 m., II priede, kurį galima rasti https://www.impel.eu/projects/financial-provision-what-works-when/

Metodas grindžiamas prielaida, kad įmonė turi atnaujintą ir galiojantį leidimą ir kad įmonė laikosi savo aplinkosaugos įsipareigojimų.  Modelio pagrindimas grindžiamas poveikiu, o ne rizika, o įmonės uždarymas (bankrotas) dėl incidento laikomas atskaitos tašku.  Taip yra todėl, kad tokio tipo įmonės uždarymas automatiškai apima viešąsias išlaidas, kurios gali atsirasti dėl įprasto verslo nutraukimo.

Tuo atveju, jei įmonė laikosi galiojančio leidimo, įmonės uždarymo (bankroto) dėl aplinkosauginio incidento atveju atsiranda aplinkosaugos sąnaudų, susijusių su atsargų ir atliekų šalinimu bei dirvožemio, paviršinio ir požeminio vandens taršos likvidavimu. Su aplinka nesusijusios išlaidos (pvz., ekonominė žala) į modelį neįtraukiamos.

Leidimų teikėjai gali lengvai užpildyti modelį informacija, kurią įmonės jau turi pateikti teikdamos paraišką leidimui gauti. Atlikus keletą riboto skaičiaus veiksmų, pritaikius modelį, nustatoma finansinės garantijos suma, iš kurios galima (didžiąja dalimi) padengti bet kokias neatgautinas aplinkosaugos išlaidas įmonės uždarymo atveju.

Finansinės garantijos dydį lemia trys komponentai:

  1. Atliekų išvežimo ir perdirbimo išlaidos;
  2. Dirvožemio ir požeminio vandens išvalymo išlaidos; ir
  3. Paviršinio vandens valymas ir išvalymas.

Bendras finansinio užstato dydis nustatomas sudedant apskaičiuotas trijų komponentų išlaidas. 

Tarptautiniai naftos išsiliejimo fondai: Angliavandenilių išsiliejimai

Mažai informacijos apie ieškinius pagal tarptautinius naftos išsiliejimo jūroje likvidavimo fondus galima rasti Tarptautinių naftos išsiliejimo fondų (tarptautinio naftos taršos kompensavimo fondo) interneto svetainėje. Tyrimais buvo nagrinėjamos koreliacijos su tokiais veiksniais, kaip angliavandenilių rūšis ir ypač išsiliejęs kiekis. Taip pat buvo bandoma sukurti formules ir modelius, naudojant šiuos veiksnius ir kitus veiksnius, pavyzdžiui, geografinę vietą, kranto linijos tipą, aplinkos ir socialinius bei ekonominius ypatumus ir valymo strategiją. Nors į juos reikėtų žiūrėti atsargiai, atsižvelgiant į duomenų rinkinių ribotumą ir realaus gyvenimo sudėtingumą, jie rodo galimus formulių ar numatytųjų verčių kūrimo būdus.

This site uses cookies from Google to deliver its services and to analyze traffic. Your IP address and user-agent are shared with Google along with performance and security metrics to ensure quality of service, generate usage statistics, and to detect and address abuse.