Reguliuotojai turi turėti sistemas ir protokolus, kad galėtų ryžtingai ir veiksmingai reaguoti į toliau išvardytus scenarijus.
- .
- Reikalavimas dėl finansinio atidėjinio, jei įvyksta toks įvykis, pavyzdžiui, veiklos vykdytojo nemokumo ar likvidavimo atveju, dėl kurio atsiranda įsipareigojimai nutraukti veiklą, arba įvykus incidentui, dėl kurio užteršiama aplinka.
- Finansinio atidėjinio nesilaikymas, pavyzdžiui, draudimo ar garantijų nepratęsimas.
- Nepajėgumas išlaikyti narystę savitarpio pagalbos fonde (baseine) .
- Nesugebėjimas padidinti finansinį atidėjimą, atsižvelgiant į didėjančius įsipareigojimus.
- Nesugebėjimas atlikti numatytų mokėjimų į grynųjų pinigų indėlius.
- Veiklos vykdytojo arba patronuojančiosios įmonės finansinės būklės blogėjimas.
- Mažėjanti turto vertė.
Reguliuojančiųjų institucijų galimybės priklausys nuo toje šalyje galiojančių teisinių sistemų, tačiau, kaip ir bet kuriuo kitu aplinkosaugos vykdymo užtikrinimo klausimu, turėtų būti numatytos administracinės arba teisinės sankcijos. Finansinio aprūpinimo teisiniuose dokumentuose bus numatyta galimybė imtis veiksmų, susijusių su pagrindine apsauga, tačiau juose taip pat gali būti numatyta galimybė spręsti tokius klausimus kaip neatnaujinimas. Pavyzdžiui, finansų įstaigos garantijoje gali būti nuostata, pagal kurią būtų galima pareikalauti ją pratęsti, jei ji nepratęsiama per tam tikrą laikotarpį iki galiojimo pabaigos. Labai svarbu, kad reguliavimo institucijos iš anksto apsvarstytų šiuos įvairius scenarijus ir apsvarstytų savo įgaliojimus bei praktinius aspektus, kad galėtų tinkamai veikti, jei prireiktų priverstinio vykdymo. Gali kilti sudėtingų teisinių klausimų ir apribojimų dėl laiko; pavyzdžiui, draudimo polisai gali būti sudėtingi dokumentai ir paprastai juose yra nuostatų dėl pranešimų draudikui ir įvykio bei pranešimo laiko, susijusio su poliso galiojimo laikotarpiu.