Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma neišvengiama žalos grėsmė

Art. 2 straipsnio 2 dalis. 9 ELD apibrėžia “neišvengiamą žalos grėsmę” kaip “pakankamą tikimybę, kad artimiausiu metu bus padaryta žala aplinkai”.
Antrasis kontrolinis sąrašas, įtrauktas į praktines lenteles, gali būti naudojamas nustatant neišvengiamos žalos aplinkai grėsmės atvejus pagal Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą (ELD).

Norint įvertinti, ar yra neišvengiama žalos grėsmė, reikėtų naudoti pagrindinį šaltinio-kelio-imtuvo (SPR) modelį. Pagrindinį modelį sudaro šaltinio-kelio-receptorių sąsajų nustatymas. Jei SPR ryšys pasitvirtina, reikėtų manyti, kad egzistuoja neišvengiama žalos grėsmė.
Tuomet vertinant neišvengiamą žalos grėsmę pagal SPR modelį reikėtų atsižvelgti į visus faktinius žalingus reiškinius (pirminius šaltinius, antrinius šaltinius ir t. t.), visus faktinius ir galimus kelius (tiesioginius ir netiesioginius) ir visus faktinius ir galimus receptorius / taikinius tarp ELD saugomų gamtos išteklių.
Nustačius neišvengiamą žalos grėsmę, reiškia, kad veiklos vykdytojas turi imtis prevencinių priemonių žalai išvengti. Taigi, neišvengiamos žalos grėsmės sąvoka yra susijusi su besikeičiančia arba potencialiai besikeičiančia situacija, o ne su stabilia ir nuolatine situacija.
Kitas svarbus neišvengiamos žalos grėsmės nustatymo aspektas yra tas, kad gamtos ištekliai gali būti arba jau veikiami žalos veiksnių (neigiamas poveikis jau pasireiškė), arba jiems gresia pavojus būti veikiamiems žalos veiksnių (neigiamo poveikio dar nėra).
Vadovaujantis šiuo aspektu, neišvengiamos žalos grėsmės vertinimas leidžia taikyti atsargumo principą, kuris reiškia tokią sąvoką: jei nesiimama jokių prevencinių priemonių, ar galima teigti, kad žala aplinkai neabejotinai neįvyks?
Dėl to galima taikyti atsargumo principą, o ne nustatyti, ar neigiamas poveikis gali tapti pakankamai reikšmingas, kad artimiausiu metu susidarytų žala aplinkai.
Šiuo atžvilgiu, žr. 72 ES pranešimo COM(2021) 1860 galutinis sakoma, kad siekiant taikyti prevencines priemones ir nedelsiant valdyti žalos veiksnius, greito vertinimo poreikis reiškia, kad reikės remtis lengvai prieinama informacija ir daryti išvadas remiantis ja. Dažnai svarbiausia bus bendra informacija apie žalos veiksnių pobūdį ir gamtos išteklių neigiamą poveikį, nes gali nelikti laiko laukti, kol paaiškės su konkrečia vietove susijusios detalės. Tokiomis aplinkybėmis būtina taikyti atsargumo principą.
Be to, 92 išnašoje ES COM C(2021) 1860 galutinis sakoma, kad kai kuriose situacijose labai sunku įvertinti žalos aplinkai reikšmingumą ir ypač neišvengiamą jos grėsmę. Taip gali būti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, ekstremalioje situacijoje gali trūkti informacijos. Tokiose situacijose atsargumo principas gali atlikti svarbų vaidmenį, pateisindamas įsikišimą remiantis pagrįstu įsitikinimu. Jis leis atlikti būtinus prevencinius veiksmus ir pradėti atitinkamą administracinę procedūrą.
Vertinant neišvengiamą žalos aplinkai grėsmę, reikia patikrinti šiuos 5 elementus:
1) tebevykstančio žalingo įvykio arba vis dar veikiančių žalos veiksnių buvimas (t. y. besikeičiančios arba potencialiai besikeičiančios situacijos buvimas)
2) ELD gamtinių išteklių, kuriems gali būti padaryta žala, buvimas
3) faktinių arba potencialių poveikio kelių, siejančių žalingą įvykį ir (arba) žalos veiksnius su ELD gamtiniais ištekliais, kuriems gali būti padaryta žala, buvimas
4) žalos veiksnių ir (arba) neigiamo poveikio atitiktis ELD gamtinių išteklių, kuriems gali būti padaryta žala, pamatinėms sąvokoms (pagal ELD)
5) “pakankamos tikimybės, kad artimiausiu metu bus padaryta žala aplinkai, buvimas”, kuri gali būti vertinama atsižvelgiant į 5 subelementus, tokius kaip:
5.a Žalingo įvykio ir žalos veiksnių pastovumo laikotarpis (šis subelementas tampa aktualus, jei žalingas įvykis ir žalos veiksniai greitai neišnyksta, bet kurį laiką išlieka aktyvūs);
5.b Žalingo reiškinio dažnumas (jei žalingas reiškinys nėra unikali emisija, įvykis ar incidentas) ir žalos veiksniai (šis elementas tampa aktualus, jei žalingas reiškinys yra unikalus, bet stiprus arba jei žalingas reiškinys nėra stiprus, bet daugkartinis ir dažnas per tam tikrą laiką);
5.c Žalos veiksnių dydis, mastas ir pavojingumas ELD gamtinių išteklių atžvilgiu¹   (Šis papunktis tampa aktualus, jei žalos veiksnių dydis, mastas ir pavojingumas gali daryti didelį poveikį ELD gamtiniams ištekliams);
5.d ELD gamtinio ištekliaus artumas žalingo įvykio ir (arba) žalos veiksnių atžvilgiu (šis elementas tampa svarbus, jei ELD gamtinis išteklius yra arti žalingo įvykio ir (arba) žalos veiksnių ir jį galima pasiekti); ir
5.e ELD gamtinio ištekliaus pažeidžiamumo laipsnis žalos veiksnių atžvilgiu (šis elementas tampa aktualus, jei ELD gamtinis išteklius yra pažeidžiamas ir labai veikiamas (kiekybiškai ir laike) žalos veiksnių)
. Pirmieji 4 elementai leidžia įvertinti galimos neišvengiamos žalos grėsmės buvimo sąlygas (Preliminarus patikrinimas), o 5-asis elementas (Patikrinimas, siekiant nustatyti “pakankamą tikimybę, kad artimiausiu metu bus padaryta žala aplinkai”), kurį sudaro 5 subelementai, leidžia įvertinti, ar yra pakankama tikimybė, kad artimiausiu metu bus padaryta žala aplinkai, t. y. ar yra neišvengiama žalos grėsmė.
Kartu įvertinus 5 subelementus gali atsirasti pakankamos tikimybės, kad artimiausiu metu bus padaryta žala aplinkai, sąlyga. Kiekvienas iš jų atskirai gali būti pakankamos tikimybės, kad artimiausiu metu bus padaryta žala aplinkai, sąlyga (žr. praktines lenteles), tačiau reikia atlikti bendrą jų vertinimą. Tai reiškia, kad tiek:
-    Tiesioginė žalos grėsmė negali kilti tik dėl vieno dalinio elemento; ir
-   Tiesioginė žalos grėsmė gali kilti, net jei ne visi subelementai yra tinkamos būklės.
Atsižvelgiant į pirmiau pateiktų 5 elementų vertinimą, tam tikrais atvejais galima taikyti atsargumo principą, ypač tokiomis aplinkybėmis, kokios paminėtos šio straipsnio 2 dalyje. eS COM pranešimo C(2021) 1860 72 ir 92 išnašoje.
Šiuo atžvilgiu gali būti naudinga apsvarstyti galimybę tam tikrais atvejais įkalčių ir įrodymų sąvokas taikyti ir neišvengiamai žalos grėsmei. Iš tikrųjų jos gali būti du skirtingi pagrindai įsikišti taikant prevencinių priemonių procedūras, numatytas CK 6.2 straipsnyje. eLD² 5 straipsnį. 
Iš tikrųjų įkalčių dėl neišvengiamos žalos grėsmės nustatymas gali atitikti neišvengiamos žalos grėsmės nustatymą taikant atsargumo principą, o įrodymų dėl neišvengiamos žalos grėsmės nustatymas gali atitikti neišvengiamos žalos grėsmės nustatymą netaikant atsargumo principo.
Ypač tokiomis aplinkybėmis, kokios paminėtos šio straipsnio 2 dalyje. eS COM pranešimo C(2021) 1860 72 ir 92 išnašoje, įkalčių apie neišvengiamą žalos grėsmę nustatymas gali būti pagrįstas įrodymas, leidžiantis pradėti intervenciją taikant prevencinių priemonių procedūras pagal ELD^3 4.

Pastaba:Būsimos grėsmės nustatymo procesas pagal ELD neturėtų riboti aplinkosaugos pareigūnų (vietoje) ar veiklos vykdytojo imtis bet kokių neatidėliotinų in
veiksmų (pvz., avarinių, sulaikymo ir poveikio mažinimo priemonių), jei manoma, kad jų reikia, ir vėliau atitinkamai informuoti ELD kompetentingą instituciją.