Vertinant žalą aplinkai, gali būti naudinga įvertinti pasirinktus kokybinius ir kiekybinius rodiklius ir (arba) parametrus (arba indeksus).
Šie rodikliai gali būti išvesti iš rodiklių, naudojamų atliekant poveikio aplinkai vertinimą, arba rodiklių, įtrauktų į tarptautinius standartinius vadovus, arba į ES’ir šalių’techninius reglamentus dėl poveikio saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms, vandeniui ir žemei.
Toliau aprašoma nauja žalos aplinkai pagal ELD metodika, pagrįsta rodiklių grupavimu pagal konkrečius vertinimo tikslus, suderintus su DPSIR (angl. Driver, Pressure, Source, Impact, Response) modeliu.
Žalos aplinkai vertinimas pagal ELD grindžiamas žalą darančio įvykio tyrimu ir apima, žalos veiksnių nustatymą ir apibūdinimą, priežastinio ryšio tarp profesinės veiklos / žalą darančio įvykio / žalą darančių veiksnių ir neigiamo poveikio nustatymą ir, svarbiausia, nustatymą, ar neigiamas poveikis, atsižvelgiant į pradines saugomo gamtos ištekliaus sąlygas, gali būti arba yra reikšmingas pagal ELD reikalavimus.
Žalos aplinkai nustatymas gali būti grindžiamas pasirinktais rodikliais, apibūdinančiais, pirma, neigiamą poveikį gamtinio ištekliaus bazinėms sąlygoms (būtina sąlyga žalai aplinkai atsirasti) ir, antra, žalingo įvykio ir žalos veiksnių charakteristikas.
Siūlomas naujas metodologinis metodas - adaptuotas DPSIR metodas, kuris gali palengvinti paprastą ir standartizuotą žalos aplinkai nustatymą.
DPSIR modelį Europos aplinkos agentūra (EAA) patvirtino kaip bendrą nuorodą į integruotą požiūrį, taikomą bet kuriuo Europos ar nacionaliniu lygmeniu vykdomuose aplinkos būklės ataskaitų teikimo procesuose. Modelyje siūloma bendroji pamatinė struktūra, skirta bet kuriai aplinkos temai būdingų elementų ir ryšių rinkiniui atvaizduoti, susiejant ją su su ja susijusia politika.
DPSIR modelio struktūrą sudaro įvairūs komponentai, tarpusavyje susiję priežastiniais ryšiais (žr. 2 pav.):
• DARBININKAS: veiksmai, tiek antropogeniniai, tiek gamtiniai, galintys nulemti spaudimą aplinkai;
• PRESSURE: spaudimas, kurį aplinkai daro lemiantys veiksniai;
• STEBĖSENA: fizinės, cheminės ir biologinės aplinkos išteklių savybės;
• POVEIKIS: neigiamas poveikis ekosistemoms, žmonių ir gyvūnų sveikatai bei ekonomikai;
• REAGAVIMAS: atsakas ir valdžios veiksmai, įgyvendinami siekiant spręsti aplinkos spaudimo ir poveikio problemas.