DPSIR modelis, pritaikytas žalai aplinkai vertinti

Vertinant žalą aplinkai, gali būti naudinga įvertinti pasirinktus kokybinius ir kiekybinius rodiklius ir (arba) parametrus (arba indeksus).
Šie rodikliai gali būti išvesti iš rodiklių, naudojamų atliekant poveikio aplinkai vertinimą, arba rodiklių, įtrauktų į tarptautinius standartinius vadovus, arba į ES’ir šalių’techninius reglamentus dėl poveikio saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms, vandeniui ir žemei.
Toliau aprašoma nauja žalos aplinkai pagal ELD metodika, pagrįsta rodiklių grupavimu pagal konkrečius vertinimo tikslus, suderintus su DPSIR (angl. Driver, Pressure, Source, Impact, Response) modeliu.

Žalos aplinkai vertinimas pagal ELD grindžiamas žalą darančio įvykio tyrimu ir apima, žalos veiksnių nustatymą ir apibūdinimą, priežastinio ryšio tarp profesinės veiklos / žalą darančio įvykio / žalą darančių veiksnių ir neigiamo poveikio nustatymą ir, svarbiausia, nustatymą, ar neigiamas poveikis, atsižvelgiant į pradines saugomo gamtos ištekliaus sąlygas, gali būti arba yra reikšmingas pagal ELD reikalavimus.
Žalos aplinkai nustatymas gali būti grindžiamas pasirinktais rodikliais, apibūdinančiais, pirma, neigiamą poveikį gamtinio ištekliaus bazinėms sąlygoms (būtina sąlyga žalai aplinkai atsirasti) ir, antra, žalingo įvykio ir žalos veiksnių charakteristikas.
Siūlomas naujas metodologinis metodas - adaptuotas DPSIR metodas, kuris gali palengvinti paprastą ir standartizuotą žalos aplinkai nustatymą.
DPSIR modelį Europos aplinkos agentūra (EAA) patvirtino kaip bendrą nuorodą į integruotą požiūrį, taikomą bet kuriuo Europos ar nacionaliniu lygmeniu vykdomuose aplinkos būklės ataskaitų teikimo procesuose. Modelyje siūloma bendroji pamatinė struktūra, skirta bet kuriai aplinkos temai būdingų elementų ir ryšių rinkiniui atvaizduoti, susiejant ją su su ja susijusia politika.

DPSIR modelio struktūrą sudaro įvairūs komponentai, tarpusavyje susiję priežastiniais ryšiais (žr. 2 pav.):
•    DARBININKAS: veiksmai, tiek antropogeniniai, tiek gamtiniai, galintys nulemti spaudimą aplinkai;
•   PRESSURE: spaudimas, kurį aplinkai daro lemiantys veiksniai;
•   STEBĖSENA: fizinės, cheminės ir biologinės aplinkos išteklių savybės;
•   POVEIKIS: neigiamas poveikis ekosistemoms, žmonių ir gyvūnų sveikatai bei ekonomikai;
•   REAGAVIMAS: atsakas ir valdžios veiksmai, įgyvendinami siekiant spręsti aplinkos spaudimo ir poveikio problemas.

Figure 2 - DPSIR model applied to Environmental Impact Assessment.

Tam, kad DPSIR modelis būtų pritaikytas žalai aplinkai nustatyti, ciklas keičiamas atvirkščiai - nuo ĮTAKA į DRAUDŽIAMĄJĄ, kaip parodyta 3 pav. ir aprašyta toliau¹:
-POVEIKIS: neigiamas poveikis gamtinio ištekliaus pamatinėms sąvokoms, kurį sukelia žalingas įvykis ir žalos veiksniai;
- STATAS: gamtinio ištekliaus, kurį paveikė žalingo įvykio ir žalos veiksnių sukeltas neigiamas poveikis, pradinės sąlygos, susijusios su pamatinėmis sąvokomis ir kitomis charakteristikomis;
- PRESSURE: žalingi įvykio ir žalos veiksniai, kuriuos sukelia DRAUDŽIAMOJI VEIKLA ir kurie gali sukelti galimą žalą aplinkai pagal ELD gamtiniam ištekliui;
- DRAUDĖJAS: profesinė veikla, išvardyta ELD III priede, ir kita profesinė veikla (esant kaltei ar neatsargumui²), dėl kurios susidaro žalingų įvykių ir žalos veiksnių.
- PAGRINDINIS: taisomosios priemonės, kurias turi įgyvendinti žalą aplinkai sukėlęs atsakingas ūkio subjektas, kad gamtiniai ištekliai būtų atkurti iki pradinės būklės arba prie jos priartėti (pirminis žalos ištaisymas) arba, jei tai neįmanoma, įsikišti taikant papildomą ir kompensacinį (už tarpinius nuostolius) žalos ištaisymą.

ISDPR MODEL - sen_ars

DPSIR ciklas yra atvirkštinis, nes nustatant žalos aplinkai įkalčius ir įrodymus, svarbiausi ir pirminiai duomenys ir informacija, kuriuos reikia surinkti, yra susiję su neigiamu poveikiu (IMPACT) gamtiniams ištekliams, palyginti su jų pradine būkle (STATE), net ir po incidento, kai turite žinių apie žalą sukėlusį įvykį ir žalos veiksnius, tačiau galite neturėti žinių apie neigiamą poveikį gamtiniams ištekliams. Be to, žalingo įvykio ir žalos veiksnių (PRIEŽASTIS) dydžio ir pavojingumo identifikavimas ir nustatymas prisideda prie žalos aplinkai įkalčių nustatymo, kai nepakanka duomenų ir informacijos apie neigiamą poveikį gamtos ištekliams.
Galiausiai, duomenys ir informacija apie žalingus įvykius ir žalos veiksnius (PRESSURE) bei neigiamą poveikį (IMPACT), palyginti su profesinės veiklos ypatumais (DRIVER), naudojami vertinant priežastinį ryšį tarp profesinės veiklos ir neigiamo poveikio. Iš tikrųjų DRIVER lentelėje pateikiami rodikliai, padedantys nustatyti atsakingą profesinę veiklą tiek tais atvejais, kai žalingas poveikis yra žinomas, tiek tais, kai jis iš pradžių nežinomas.
Todėl aplinkai padarytos žalos nustatymui pritaikytas DPSIR modelis (toliau vadinamas “ISPD modeliu”) gali būti naudojamas nuo ankstyvojo vertinimo etapo, t. y. nepriklausomai nuo to, ar informacija apie profesinę veiklą yra žinoma, ar nežinoma, iki vertinimo proceso pabaigos, t. y. viso aplinkai padarytos žalos nustatymo proceso metu.
Pastaba: šiame projekto etape ATSAKOMYBĖS komponento turinys nebuvo parengtas.
Kiekviename ISPD modelio komponente (būtent kiekviename 3 pav. langelyje) gali būti “pateikiami” duomenys ir informacija, kurie gali būti vertinami, kad pirmiausia būtų galima nustatyti ir nustatyti žalos požymius, siekiant nustatyti, ar tolesnis žalos aplinkai įrodymų tyrimas pagal ELD yra pagrįstas, ar ne, antra, kad būtų galima nustatyti ir nustatyti žalos įrodymus. Tačiau, kaip matyti iš 3 pav., kai kuriais atvejais žalos įrodymai gali būti nustatyti ir nustatyti tiesiogiai, nenustatant įkalčių, kai ankstyvuoju tyrimo etapu turimos informacijos pakanka neigiamo poveikio gamtiniams ištekliams pagal ELD reikšmingumui nustatyti.
Taigi kiekvienas ISPD modelio komponentas gali būti aprašytas iš anksto sudarytais kiekybinių ir kokybinių rodiklių sąrašais, kad būtų galima atlikti įkalčių ir žalos aplinkai įrodymų nustatymą remiantis duomenų ir informacijos apie rodiklių reikšmių vertinimu.
Rodiklius, apibūdinančius skirtingus DPSIR komponentus, taip pat galima apibūdinti pagal tikslus, svarbą ir reikšmingumą į ISPD lenteles, kad būtų galima įvertinti atvejį ir nustatyti įkalčius bei žalos aplinkai įrodymus³.

1 Panašus požiūris siūlomas AA.VV gairėje - “Metodologie e criteri di riferimento per la valutazione del danno ambientale ex parte sesta del Dlgs 152/2006” - Linee Guida SNPA 33/2021” dėl žalos aplinkai vertinimo vandeniui. Šiame praktiniame vadove šis metodas buvo peržiūrėtas ir išplėstas, kad būtų galima įvertinti žalą visiems gamtos ištekliams.
2 ELD kalte pagrįsta atsakomybės tvarka dėl kitų nei III priede išvardytų veiklų yra nurodyta tik dėl žalos biologinei įvairovei (žr. 5.3 dalį). Bet kokiu atveju šiame praktiniame vadove ELD kaltės pagrindu nustatytas atsakomybės režimas buvo išplėstas, įtraukiant žalą vandeniui ir žemei, atsižvelgiant į kai kuriuos nacionalinius teisės aktus.
3 Šiuo tikslu lentelėse buvo naudojamas spalvų ir simbolių kodas.