Pirmoje CAED ataskaitoje pateikiamas pasiūlymas dėl naujo požiūrio į administracinę žalos aplinkai ir neišvengiamos žalos grėsmės nustatymo procedūrą, susidedančią iš trijų procedūrinių etapų: atrankos proceso, įkalčių nustatymo ir įrodymų nustatymo.
Jame buvo surinkti 32 atvejų tyrimai, apimantys “ELD bylas” ir “ne ELD bylas” visose valstybėse narėse, siekiant nustatyti bendrus ir skirtingus nustatymo ir vertinimo metodus reguliavimo, praktiniu ir technologiniu požiūriu. Buvo pristatytos atvejų studijos, kuriose parodyta, kaip aptinkami, nustatomi, identifikuojami ir vertinami “įkalčiai” ir “įrodymai” apie žalą aplinkai ir žalos grėsmę.
32 atvejų analizė parodė, kad tarp valstybių narių yra didelių skirtumų, susijusių su tuo, kaip jos vertina žalą aplinkai, kurie daugiausia priklauso nuo to, kaip įgyvendinamos (ypač stebėsenos ir vertinimo srityse) Buveinių direktyva, Paukščių direktyva, Vandens pagrindų direktyva ir nuo to, ar yra, ar nėra nacionalinis žemės apsaugos įstatymas.
Pagrindiniai ataskaitoje nurodyti ELD įgyvendinimo sunkumai yra susiję su "reikšmingo neigiamo poveikio" apibrėžimu ir matavimu bei atitinkamų kriterijų ar ribų, leidžiančių greitai atlikti tikslų vertinimą ir veiksmingai ištaisyti padėtį, nebuvimu ir (arba) trūkumu.
Šis praktinis vadovas yra antrųjų projekto metų produktas, atnaujintas ir patobulintas iki dabartinės ir galutinės versijos ketvirtaisiais projekto metais. Jį parengė projekto komanda, suburta pagal Europos aplinkosaugos teisės įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo tinklą (IMPEL tinklas). Projekto komandą sudarė įvairūs patyrę specialistai, apimantys atitinkamus reglamentus, pavyzdžiui, ELD ir kitus nacionalinius teisės aktus, dirbantys įvairiose techninėse srityse ir turintys skirtingą profesinę patirtį.
Antraisiais CAED projekto metais projekto komanda surinko ir išanalizavo esamus rodiklius ir schemas, įtrauktus į galiojančias ES’s ir šalių gaires, susijusias su ELD, kad susidarytų išsamų vaizdą apie dabartinių gairių, procedūrų ir pagalbinių priemonių, skirtų žalos aplinkai vertinimui nustatyti, turinį (žr. nuorodas). Buvo pasiūlytas naujas metodologinis metodas, pagrįstas DPSIR (Driver, Pressure, State, Impact and Response) modeliu, pritaikytu žalos aplinkai vertinimui. Buvo parengtos praktinės priemonės, pavyzdžiui, sprendimų priėmimo schemos, kontroliniai sąrašai ir rodiklių lentelės, padedančios ankstyvuoju etapu įvertinti galimus žalos aplinkai atvejus. Tikimasi, kad rodiklių, kokybinių ar kiekybinių, taip pat srauto diagramų ir kontrolinių sąrašų, skirtų sprendimų priėmimo procesui paremti ir nukreipti, naudojimas bus naudingas ELD ir ne ELD atvejų atrankai, taip pat ELD ekspertų ir ne ELD ekspertų naudotojų žalos ir neišvengiamos žalos grėsmės įkalčių ir įrodymų identifikavimui ir nustatymui vietoj ekspertinio sprendimo (kuris gali įsikišti, kai reikia).