| Terminas (abėcėlės tvarka) | Apibrėžimas |
|---|---|
| Atsiliepimas | Žalos aplinkai ir neišvengiamos žalos grėsmės įkalčių ir įrodymų nustatymas renkant informaciją ir duomenis, analizuojant ir vertinant įvykį, poveikį gamtos ištekliams, aplinkos kokybės būklę ex ante ir ex post. Nustatymas gali būti atliekamas ir kitais tyrimo metodais, pavyzdžiui, modeliavimu, rizikos vertinimu, ekspertiniu vertinimu ir t. t. |
| Biologinė įvairovė | Sąvoka “biologinė įvairovė” šiame praktiniame vadove ir lentelėse vartojama kaip rūšys ir natūralios buveinės, saugomos pagal Buveinių ir Paukščių direktyvas, ir – jei valstybė narė priėmė išplėtimą – tos, kurios įtrauktos į lygiavertes nacionalinių gamtos apsaugos teisės aktų nuostatas. |
| Žalos veiksniai1 | Faktoriai, sukeliantys neigiamą poveikį pagal ELD saugomam gamtos ištekliui. Jie yra žalos aplinkai šaltinis. Atkreipkite dėmesį, kad pagal ES COM pranešimą, kol žalos veiksniai nesukėlė žalos aplinkai, jie turėtų būti vadinami galimos žalos veiksniais. Šiame praktiniame vadove dėl paprastumo jie visada bus vadinami žalos veiksniais. |
| Žalos padarymo atvejis1 | Galimų įvykių, galinčių sukelti žalą aplinkai, spektras, nesvarbu, ar tai būtų avarija, besitęsianti tarša, perteklinė tarša, gyvūnų žudymas ir t. t. Atkreipkite dėmesį, kad pagal ES COM pranešimą, kol žalą darantis įvykis nesukėlė žalos aplinkai, jis turėtų būti vadinamas galimu žalingu įvykiu. Šiame praktiniame vadove, siekiant paprastumo, jis visada bus vadinamas žalingu įvykiu. |
| Nurodymų dėl aplinkos apsaugos nustatymas žalos |
Tai galimos žalos aplinkai atvejų, kurie praėjo atrankos etapą, vertinimo procesas. Šis procesas yra preliminarus įrodymų nustatymui. Įrodymų nustatymo tikslas - nustatyti kandidatus į didelės žalos aplinkai ir neišvengiamos žalos grėsmės atvejus ir atmesti nekandidatus. Jo metu renkami ir vertinami duomenys, aplinkybės ir kiti faktiniai ar teisiniai elementai, rodantys galimą didelės žalos ar neišvengiamos žalos grėsmės buvimą, atsižvelgiant į ELD reikalavimus. Jis susijęs su poveikio šaltinio charakteristikų ir poveikio gamtos ištekliams vertinimais. Pavyzdžiui, žalos aplinkai įkalčiai gali būti susiję su galimai užteršto dirvožemio atrankinių koncentracijos verčių viršijimu. |
| Žalos aplinkai požymių nustatymas | Kandidatų didelės žalos aplinkai atvejų vertinimo procesas, kuriuo patvirtinama, kad jie yra didelės žalos aplinkai atvejai. Šis procesas yra parengiamasis žalos kiekybinio įvertinimo projektavimo etapas, žalos žemei ištaisymo priemonių nustatymas ir projektavimas, o vandens ir biologinei įvairovei padarytos žalos pirminių, papildomų ir kompensacinių priemonių (jei reikia) nustatymas ir projektavimas. > Taigi, įrodymų nustatymo tikslas - patvirtinti didelės žalos aplinkai atsiradimą arba neišvengiamą žalos grėsmę žalos atvejais, atsižvelgiant į ELD reikalavimus. |
| DRAUDIMAS | Tai profesinė veikla, dėl kurios padaryta žala ir (arba) kyla tiesioginė žalos grėsmė. Dėl ELD str. 2 str. 2 d. 7. “profesinė veikla” - tai bet kokia veikla, vykdoma vykdant ūkinę veiklą, verslą ar įmonę, neatsižvelgiant į jos privatų ar viešą, pelno ar ne pelno siekiantį pobūdį. Dėl ELD įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto. 2 str. 6. “veiklos vykdytojas” - bet kuris fizinis ar juridinis, privatus ar viešasis asmuo, kuris vykdo ar kontroliuoja profesinę veiklą arba, jei tai numatyta nacionaliniuose teisės aktuose, kuriam buvo deleguoti lemiami ekonominiai įgaliojimai, susiję su tokios veiklos techniniu funkcionavimu, įskaitant tokios veiklos leidimo ar įgaliojimo turėtoją arba asmenį, registruojantį ar pranešantį apie tokią veiklą. |
| ELD atvejis ir neELD atvejis | ELD atvejis - tai atvejis, kai žala aplinkai arba tiesioginė grėsmė pripažįstama didele atsižvelgiant į ELD reikalavimus. Ne ELD atvejis - tai atvejis, kai žala aplinkai pagal ELD neįvyko arba nenustatyta. |
| Žala aplinkai | ElD 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad “žala aplinkai” reiškia: (a) žala saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms, t. y. bet kokia žala, turinti didelį neigiamą poveikį tokių buveinių ar rūšių palankios apsaugos būklės pasiekimui ar išlaikymui. Tokio poveikio reikšmingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pradinę būklę, atsižvelgiant į I priede nustatytus kriterijus; Žala saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms neapima anksčiau nustatyto neigiamo poveikio, kuris atsirado dėl ūkio subjekto veiksmų, kuriuos aiškiai leido atlikti atitinkamos institucijos pagal Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalis arba 16 straipsnį, arba Direktyvos 79/409/EEB 9 straipsnį, arba, jei tai buveinės ir rūšys, kurioms netaikomi Bendrijos teisės aktai, pagal lygiavertes nacionalinės gamtos apsaugos teisės aktų nuostatas. (b) vandens padaryta žala, t. y. bet kokia žala, kuri daro didelį neigiamą poveikį: (i) atitinkamų vandenų ekologinei, cheminei ar kiekybinei būklei arba ekologiniam potencialui, kaip apibrėžta Direktyvoje 2000/60/EB, išskyrus neigiamą poveikį, kai taikoma tos direktyvos 4 straipsnio 7 dalis; arba (ii) atitinkamų jūrų vandenų aplinkos būklę, kaip apibrėžta Direktyvoje 2008/56/EB, jei tam tikri jūrų aplinkos būklės aspektai dar nėra aptarti Direktyvoje 2000/60/EB. (c) žala žemei, t. y. bet kokia žemės tarša, dėl kurios kyla didelis pavojus, kad žmonių sveikatai gali būti padarytas neigiamas poveikis dėl tiesioginio ar netiesioginio medžiagų, preparatų, organizmų ar mikroorganizmų patekimo į žemę, ant žemės ar po žeme. Dėl visų “žalos aplinkai” apibrėžties aspektų žr. ES COM pranešimą. |
| ES COM pranešimas | Komisijos pranešimas C(2021) 1860 final pavadinimu “Gairės, kuriose pateikiamas bendras sąvokos “žala aplinkai”, apibrėžtos Direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti” 2 straipsnyje, supratimas” ir paskelbtas 2021 m. kovo 25 d. | .
| Nedelsiant valdyti žalos veiksnius | Europos Sąjungos COM pranešime jis apibrėžiamas kaip “visi praktiškai įmanomi veiksmai, kuriais nedelsiant kontroliuojami, sulaikomi, pašalinami ar kitaip valdomi atitinkami teršalai ir (arba) bet kokie kiti žalos veiksniai, siekiant apriboti tolesnę žalą aplinkai ir neigiamą poveikį žmonių sveikatai ar tolesnį paslaugų pablogėjimą arba užkirsti jiems kelią”. Kartu su būtinomis taisomosiomis priemonėmis jų reikalaujama imtis, kai žala aplinkai padaryta (žr. ELD 6 straipsnio 1 dalies a punktą). | .
| Gresianti žalos grėsmė | Nuostatų, reglamentuojančių žalos atlyginimą, 6 str. 2 str. 2 d. 9, ELDĮ ji apibrėžiama kaip “pakankama tikimybė, kad artimiausiu metu bus padaryta žala aplinkai”. | .
| POVEIKIS | Nepageidaujamas poveikis gamtinio ištekliaus etaloninėms sąvokoms pagal ELD. |
| ISPD lentelės | ISPD lentelės - tai lentelės, susijusios su DPSIR modelio, kuris buvo pritaikytas žalos aplinkai vertinimui ir pasiūlytas CAED gairėse ir lentelėse, IMPACT, STATE, PRESSURE ir DRIVER komponentais. Norėdami sužinoti apie jų struktūrą, turinį ir paskirtį, žr. "Aiškinamųjų pastabų" lapą. |
| PRESSURE | Galimi žalingi įvykiai ir su jais susiję galimi žalos veiksniai, dėl kurių atsiranda PAVOJUS arba galimas PAVOJUS saugomiems gamtos ištekliams pagal ELD. Kitaip tariant, PRIEŽASTIS reiškia galimus žalingus įvykius ir galimus žalos veiksnius, dėl kurių saugomiems gamtiniams ištekliams pagal ELD daromas PAVOJUS arba galimas PAVOJUS. |
| Atraminės sąvokos1 | ES COM pranešime teigiama: “Visų trijų kategorijų gamtinių išteklių atveju “žalos aplinkai” apibrėžtyje naudojama pamatinė sąvoka, pagal kurią nustatoma, ar neigiamas poveikis yra svarbus. Saugomų rūšių ir natūralių buveinių atveju pamatinė sąvoka yra palanki šių rūšių ir buveinių apsaugos būklė. Vandens atveju tai yra ekologinė, cheminė ar kiekybinė vandens būklė arba ekologinis potencialas pagal Vandens pagrindų direktyvą ir jūrų vandenų aplinkos būklė pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, kurios turi skirtingus aspektus. Sausumos atveju - tai rizika žmonių sveikatai. Šių pamatinių sąvokų paskirtis - pateikti parametrus ir kriterijus, pagal kuriuos galima nagrinėti neigiamo poveikio svarbą. Sąvokose pateikiami elementai, pagal kuriuos turi būti vertinamas neigiamas poveikis.” | .
| Skirstymas | Išankstinis bylų vertinimas, siekiant nustatyti galimą žalą aplinkai ir tiesioginę žalos grėsmę ir atmesti nepotencialios žalos aplinkai ir tiesioginės žalos grėsmės bylas (nuo pat pradžių). Atrankos etapas - tai labai ankstyvas vertinimo etapas (prieš nustatant įkalčius). Jis gali būti atliekamas nesiimant jokių nustatymo / tyrimo veiksmų, taigi tik atsižvelgiant į pirmąją turimą informaciją / duomenis apie įvykį ir jo pasekmes (nevertinamas joks poveikis / pasekmės). Pavyzdžiui, atranka atliekama remiantis informacija ir duomenimis, kuriuos perdavė veiklos vykdytojas arba institucija, pranešdama apie įvykį. Pavyzdžiui, atranka gali būti naudinga aplinkos apsaugos inspektoriams, kad jie galėtų atpažinti galimą žalą aplinkai arba tiesioginę žalos grėsmę dėl neatitikčių, nustatytų atliekant reguliuojamų / nereguliuojamų objektų įprastinius / neįprastinius patikrinimus. |
| VALSTYBĖ | Pagrindinės gamtos išteklių sąlygos, kaip apibrėžta Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio 1 dalyje. 2 straipsnio 2 dalyje. eLDĮ 14 straipsnyje. ES COM pranešime pateikiama keletas gairių, kaip nustatyti bazinę būklę. | .
1 Žr. ES COM pranešimą C(2021) 1860 final.