Sutrumpintas dokumentas: Rizika pagrįsto IMPEL atliekų patikrinimo plano peržiūra

Pagrindinės temos ir svarbios idėjos:

1. Strateginis ir rizika pagrįstas atliekų patikrinimų metodas: Pagrindinė ataskaitos tema - strateginio, planingo ir rizika pagrįsto aplinkosauginių patikrinimų atliekų apdorojimo įrenginiuose metodo būtinybė. Tai lemia ES teisės aktų, ypač Rekomendacijos 331/2001/EB ir Direktyvos 2008/98/EB (Atliekų pagrindų direktyva - ATD) su pakeitimais, padarytais Direktyva 2018/851, reikalavimai. Ataskaitoje teigiama, kad "veiksminga ir efektyvi inspektavimo sistema gali atsirasti tik iš strateginio planavimo. Jame apibrėžiamas orientacinis kontekstas, prioritetai, tikslai ir turimi ištekliai." Ataskaitoje apibrėžiamas "minimalaus turinio inspektavimo planas", kuris gali pasitarnauti kaip planas inspektuojančioms įstaigoms.
2. Suderinamumas su ES teisės aktais: Ataskaitoje tiesiogiai aptariami ES aplinkosaugos teisės aktuose nustatyti įpareigojimai.

• Rekomendacija 331/2001/EB: Šioje rekomendacijoje nustatyti minimalūs aplinkosauginių patikrinimų kriterijai, pabrėžiant viešai prieinamų patikrinimų planų ir periodinių patikrinimų poreikį. Ataskaitoje aiškiai nurodoma, kad planas parengtas "pagal reikalavimus, apibrėžtus Rekomendacijoje..., kuria nustatomi minimalūs aplinkosauginių patikrinimų valstybėse narėse kriterijai".
.
• Direktyva 2008/98/EB (VPD): 34 straipsnis įpareigoja "kompetentingas institucijas atlikti atitinkamus periodinius patikrinimus" įmonėse, vykdančiose atliekų apdorojimo operacijas. Ataskaitoje pabrėžiama, kad jos plane "atsisakoma įgyvendinti minėto VPD 34 straipsnio, deleguoto kontrolės institucijai, tikslą"
.
• Direktyva (ES) 2018/851 (kuria iš dalies keičiama VPD): 17 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, kad būtų užtikrinta, jog atliekos, kurios nustojo būti atliekomis (atliekos, kurių susidarymo pabaiga - EoW), atitiktų Sąjungos teisę, ir pirmenybė teikiama didesnę riziką keliančių atliekų srautų, naujoviškų naudojimo procesų ir kitose valstybėse narėse naudojimui panaudotų atliekų tikrinimui. Ataskaitoje šie prioritetai įtraukti į rizikos vertinimo metodiką.
.

1. Inspekcijos veiklos integravimas su planavimu ir prevencija: Ataskaitoje pasisakoma už naują požiūrį, grindžiamą "inspekcijos veiklos planavimo, prevencijos veiklos integravimu ir suvokimu, kad veiksminga ir efektyvi inspekcijos sistema gali atsirasti tik iš strateginio planavimo." Tai reiškia perėjimą nuo reaktyvaus reagavimo prie proaktyvios strategijos, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkosaugos pažeidimams.
2. Aplinkosauginių patikrinimų planavimo ciklas: Ataskaitoje pateikiamas keturių etapų planavimo ciklas:

• Planavimas: Patikrinimų plano rengimas, tikslų ir prioritetų nustatymas bei informacijos rinkimas. Šiame etape labai svarbu įvertinti riziką, kad būtų galima nustatyti patikrinimų dažnumą.
• Patikrinimų vykdymas: Įprastinių ir neįprastinių patikrinimų vykdymas naudojant nustatytas priemones ir procedūras.
• Ataskaitų rengimas: Patikrinimų rezultatų ataskaitų rengimas ir jų saugojimas prieinamoje duomenų bazėje.
• Vertinimas: Tikslų pasiekimo tikrinimas naudojant rodiklius ir reikiamų plano korekcijų atlikimas.

.

.
1. Rizikos vertinimas kaip prioritetų nustatymo priemonė: Pagrindinis plano elementas yra sistemingas aplinkos rizikos vertinimas, siekiant nustatyti tikrinimo veiklos prioritetus. Ataskaitoje teigiama: "Vienas iš pagrindinių tikrinimo planavimo klausimų yra rizikos vertinimas."Pagrindinis rizikos vertinimo tikslas yra "nustatyti tikrinimo įstaigos apsilankymų atliekų apdorojimo įrenginiuose dažnumą."Taip užtikrinama, kad riboti ištekliai būtų nukreipti į įrenginius, kuriuose galima didžiausia rizika aplinkai.
2. Integruotasis rizikos vertinimo metodas (IRAM): Ataskaitoje priimta ir pritaikyta IRAM metodika, sukurta IMPEL tinkle, skirta atliekų perdirbimo įrenginių rizikai vertinti. IRAM apibrėžia riziką kaip pasekmės (poveikio) sunkumo ir tikimybės funkciją.

• Poveikio kriterijai: Jais vertinamas galimas šaltinio (įrenginio) poveikis receptoriui (aplinkai / žmonių sveikatai). Pavyzdžiai: įrenginio tipas, incidentų įrodymai, įvežamų atliekų (pavojingų ir nepavojingų) kiekis, atliekų vežimas per sieną, aplinkinės aplinkos jautrumas, socialinis suvokimas ir į aplinką išmetami teršalai. Ataskaitoje pažymima, kad šie kriterijai grindžiami Direktyvos (ES) 2018/851 17 konstatuojamojoje dalyje apibrėžtais prioritetais.
• Vykdymo (arba tikimybės) kriterijai: Jais vertinama tikimybė, kad poveikis gali pasireikšti, ir atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip leidimų reikalavimų laikymasis, aplinkosaugos vadybos sistemos (AVS) buvimas ir veiklos vykdytojo požiūris.
• Metodikos principai: Patikrinimų dažnumas nustatomas pagal aukščiausią pasiektą poveikio kriterijų balą, kuris koreguojamas atsižvelgiant į veiklos vykdytojo veiklos rezultatus.

.

.
1. Patikrinimų dažnumo nustatymas pagal riziką: Rizikos vertinimo rezultatai naudojami objektams priskirti skirtingoms rizikos klasėms (didelė, vidutinė, maža) ir nustatyti įprastinių patikrinimų dažnumą. Ataskaitoje pateikiamas siūlomas dažnumo apibrėžimas, siūloma taikyti skirtingus metodus kiekvienai rizikos klasei (pvz. didelės rizikos objektams patikrinimai vietoje atliekami kas 1-3 metus, vidutinės rizikos objektams - kas 4-5 metus, o mažos rizikos objektams - daugiausia neplaniniai patikrinimai, galbūt pasikliaujant savęs vertinimo klausimynais)
.
2. Skatinimo laikytis reikalavimų strategija: Ataskaitoje siūloma taikyti įvairialypę strategiją, neapsiribojant vien tik patikrinimais vietoje, įskaitant:

• Analizuoti ūkio subjektų klausimynus.
• Periodiškai analizuoti savikontrolės duomenis ir ataskaitas.
• Patikrinimai vietoje.
• Techniniai susitikimai su operatoriais.
• Veiklos vykdytojams siunčiami savęs vertinimo klausimynai.

1. Pagrindiniai aplinkosaugos klausimai (KEI): Ataskaitoje pripažįstama, kad ne visi atliekų įrenginio aplinkosaugos klausimai yra vienodai svarbūs. KEI nustatymas gali padėti supaprastinti patikrinimus ir padidinti veiksmingumą, sutelkiant dėmesį į svarbiausius aspektus. Paminėti KEI pavyzdžiai: gaisro pavojus dėl tam tikrų rūšių atliekų laikymo, organinių atliekų skleidžiami kvapai ir biologinė tarša, atmosferos tarša dėl atliekų deginimo, dirvožemio ir (arba) vandens tarša bei sąvartynų filtratas.
2. Tiekėjų atskaitomybė: Ataskaitoje pabrėžiama veiklos vykdytojų atskaitomybės svarba ir siūloma remtis gera savikontrolės ir ataskaitų teikimo praktika. Turėtų būti reikalaujama, kad ūkio subjektai bendradarbiautų reguliariai siųsdami savikontrolės klausimynus ir atitikties ataskaitas, pageidautina per internetines programas. Šie duomenys gali būti naudojami atnaujinant IRAM skaičiavimus, vertinant aplinkosauginį veiksmingumą ir sutelkiant tikrinimo pastangas. Ataskaitoje taip pat siūloma klasifikuoti veiklos vykdytojų elgesį ir atsižvelgti į sunkinančias aplinkybes, kai nustatomas reikalavimų nesilaikymas.
3. Tikslai ir uždaviniai: Ataskaitoje nustatyti tiek trumpalaikiai ir (arba) vidutinės trukmės kontrolės įstaigos vidaus tikslai (pavyzdžiui, užtikrinti planinius ir neplaninius patikrinimus, atlikti mėginių ėmimą, tobulinti inspektorių įgūdžius), tiek bendrieji vidutinės trukmės ir (arba) ilgalaikiai tikslai (pavyzdžiui, mažinti šalinti siunčiamų atliekų kiekį, didinti atitiktį reikalavimams, mažinti nelaimingų atsitikimų skaičių). Šiuos tikslus numatoma išmatuoti rodikliais ir uždaviniais.
4. Vykdymo stebėsena ir plano peržiūra: Ataskaitoje pabrėžiama, kaip svarbu kasmet sistemingai stebėti įvesties, išvesties ir rezultato rodiklius, kad būtų galima įvertinti, kaip pasiekti tikslai, ir nustatyti tobulintinas sritis. Planas turi būti peržiūrimas kasmet.
5. Informacijos valdymas: Manoma, kad būtina patikima informacijos valdymo sistema, kad būtų galima saugoti patikrinimų duomenis, palengvinti bendravimą su kitomis įstaigomis ir visuomene bei stebėti tolesnius veiksmus.
6. Mokymo poreikiai: Ataskaitoje pripažįstama, kad reikia nuolatinio aplinkos apsaugos inspektorių mokymo, kad būtų užtikrintas vienodumas ir žinių bei įgūdžių tobulinimas tokiose srityse kaip pranešimai apie pažeidimus, vykdymo užtikrinimas, mėginių ėmimas, atliekų kategorijos, atliekų pabaiga ir saugos protokolai.

Pagrindiniai faktai ir duomenys:

• Ataskaitoje pateikiama atliekų patikrinimo plano, apimančio konkrečią geografinę teritoriją ir laikotarpį (pvz., regionas xxxx metams, nuo 1/1/20yy iki 31/12/20zz), sistema
.
• Planas apima "visus teritorijoje esančius atliekų apdorojimo įrenginius/konkrečius įrenginius", todėl reikia oficialaus šių įrenginių sąrašo ir žemėlapio (I priedas).
.
• Turi būti kiekybiškai įvertinti tikrinimo veiklai skirti žmogiškieji ištekliai (dienos/mėnesiai/laiko dalis).
• Ataskaitoje išvardijami įvairūs patikrinimams reikalingi instrumentiniai ištekliai, įskaitant laboratorijas, IT taikomąsias programas, mėginių ėmimo įrangą, dronus, transporto priemones ir asmenines apsaugos priemones.
• Pagal IRAM metodiką naudojami poveikio ir veiksmingumo kriterijų vertinimai balais (nuo 0 iki 5 už poveikį ir nuo -1 iki 1 už veiksmingumą). Vertinimo lentelių pavyzdžiai pateikti III priede.
• II priede išsamiai aprašyti rizikos vertinimo rezultatai, nurodant objektų suskirstymą į didelės, vidutinės ir mažos rizikos kategorijas ir iš to išplaukiantį tikrinimo dažnumą (mėnesiais). Turi būti nurodytas bendras kiekvienos rizikos kategorijos objektų skaičius.
.
• Siūlomas patikrinimų dažnumas skiriasi priklausomai nuo rizikos kategorijos (didelis: kas 1-3 metus, vidutinis: kas 4-5 metus, mažas: tik nerutininiai, galimai su savęs vertinimu kas trejus metus). Mažos rizikos objektams siūloma kasmet atlikti savikontrolę.
• Ataskaitoje siūlomos metinės įvairių įvesties, išvesties ir rezultato rodiklių užduotys, pabrėžiama neatitikčių, veiksmų, kurių imtasi dėl neatitikčių, avarijų ir poveikio, mažėjimo tendencija, taip pat didėjanti tendencija, kai įrenginiai visiškai atitinka GPGB ir atliekų panaudojimo procentus.

Apibendrinant galima teigti, kad šioje IMPEL ataskaitoje pateikiama išsami sistema, skirta rizikos vertinimu pagrįstam Europos atliekų apdorojimo įrenginių tikrinimo planui parengti. Joje pabrėžiamas teisinis patikrinimų pagrindas, strateginio planavimo ir rizikos vertinimo naudojant IRAM metodiką svarba, taip pat aiškių tikslų, uždavinių, veiklos stebėsenos ir nuolatinio tobulinimo poreikis. Ataskaita siekiama padidinti aplinkosaugos reikalavimų vykdymo užtikrinimo atliekų sektoriuje veiksmingumą ir efektyvumą bei skatinti ES aplinkosaugos teisės aktų laikymąsi.